Neseniai Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė apie mūsų rengtą knygą – „Spalviniai žymėjimai. Rekomendacijų knyga.“ Ši knyga yra skirta įvairioms sveikatos apsaugos ir kitoms įstaigoms, įmonėms ir išvis visiems, kas tik nori suvaldyti žmonių ir su jais plintančių COVID-19 rizikų srautus ten, kur tokie srautai gali būti atskiriami.

Knyga nėra didelė, parašyta taip, kad ją galima skaityti tikrai nesivarginant, ir netgi ketvirtį knygos teperskaičius, jau galima ir diegti visus tuos žymėjimus savo organizacijoje. Knyga gali būti naudojama, kaip praktinis rizikų valdymo įrankis.

Rizikų matrica

Giluminė spalvinio žymėjimo idėja yra paremta klasikine rizikų matrica, gerai žinoma patyrusiems vadovams: didelė rizika yra ten, kur yra didelė tikimybė didelės žalos įvykiui. Norint valdyti rizikas, turi būti atsižvelgiama ir į įvykių tikimybes, ir į tai, kiek žalos toksai įvykis gali sukelti.

Ten pat knygoje yra ir santrauka, kur esminiai dalykai sutraukti išvis į vos kelis puslapius. Tačiau šiame įraše viskas bus dar paprasčiau – elementariais punktais, klausimais ir atsakymais, kas, kaip ir kodėl.

Raudona ir žalia zonos

Pradėkim nuo pirminio srauto (patalpų ir klientų) skirstymo pagal spalvas:

  • Raudona spalva reiškia, kad zonoje yra užsikrėtę asmenys, todėl visiems yra pavojus. Tačiau ten pacientai vienas kito negali užkrėsti, nes jau yra užsikrėtę. Tai pavojinga zona.
  • Žalia spalva reiškia, kad zonoje nėra užsikrėtusių asmenų, todėl visiems yra saugu. Tačiau tą zoną reikia labai saugoti, kad į ją nepakliūtų užkratas iš išorės. Tai saugi zona.

Kodėl reikia geltonos zonos?

Įsivaizduokite, kad yra raudona zona, yra žalia zona, o yra naujas ligoninės pacientas, kuris yra dar neištirtas. Kur jam būti? Jis neturi būti raudonoje zonoje, nes gal jis niekuo neužkrėstas. Bet jis neturi būti ir žalioje zonoje, nes gal jis užkrėstas.

Negana to, gali būti, kad pacientui reikia labai skubios pagalbos – greičiau, nei bus gauti testo rezultatai. Tai reiškia, kad tokiam pacientui reikia teikti pagalbą, bet nei į žalią, nei į raudoną zoną jo negalima perkelti.

Taigi, tokiems nežinomiems pacientams irgi turi būti atskira zona.

Geltona zona yra sunkiausiai valdoma ir reikalauja daugiausiai pastangų, nes čia nežinome, kurie pacientai užsikrėtę, o kurie ne – todėl visus turime saugoti nuo visų.

Sunkiausias darbas, nuo kurio labiausiai priklauso visos ligoninės veikla – tai geltonosios zonos organizavimas.

Kas yra šliuzinė zona ir kodėl jos reikia?

Įsivaizduokite, kad esate raudonoje zonoje, kuri laikoma užkrėsta – tai reiškia, kad norint gerai valdyti procesą, visi dalykai, tiesiog viskas, kas tik tenai yra, laikoma užkrėstais. Tie dalykai niekaip negali pakliūti į žalią zoną, jei nėra dezinfekuoti. Jei tik koks daiktas iš žalios zonos pakliuvo į raudoną zoną – jis jau negali grįžti atgal į žalią.

Dabar įsivaizduokite, kad turite pereiti iš raudonos zonos į žalią. Tai reiškia, kad turite nusirengti užkrėstą aprangą, dezinfekuotis ir tada jau būsite švarus, tinkamas žaliai zonai.

Kur tą darysite?

Jei persirenginėsite raudonoje zonoje, tai reikš, kad yra leidžiama užkrėstiems dalykams iš raudonos zonos pakliūti į žalią zoną, nes naujais drabužiais apsirengsite būdamas dar raudonoje zonoje. Jei persirenginėsite žalioje zonoje – tai irgi reikš tą patį, nes pereisite į žalią zoną, būdamas apsirengęs nešvariais drabužiais.

Išties tam ir skirtos persirengimo zonos – kur tiesiog galima nusimesti senus drabužius, išsiprausti, išsidezinfekuoti, apsirengti naujus drabužius.

Tokios vietos neturi būti naudojamos jokiam darbui – todėl jos išskiriamos į atskiras zonas ir pažymimos kita spalva – pvz., mėlynai.

Kaip padaryti, kad užkratas neplistų iš zonos į zoną?

Būtent tai ir yra svarbiausias spalvinių žymėjimų tikslas ir jis padaromas labai paprastai:

  • Visi darbuotojai, kurie eina į raudoną zoną, žymi savo drabužius raudonu markeriu. Jei žmogus su raudonu žymėjimu pastebimas geltonoje ar žalioje zonoje – tai reiškia, kad jis pažeidė tvarką, ir visi tą pažeidimą mato.
  • Analogiškai žymimi drabužiai ir geltonai zonai – ir tada visi, kas yra žalioje zonoje irgi mato, kad kažkas atėjo nepersirengęs iš geltonos zonos.
  • Analogiškai žymima įranga – ir tai reiškia, kad išsyk akivaizdu, kada raudonai pažymėta įranga pakliuvo į žalią zoną.
  • Kartu su pacientais ar klientais pergabenamos ir kortelės, kurios pažymėtos atitinkama spalva – tai reiškia, kad neužsikrėtęs pacientas negalės pakliūti į raudoną zoną, o užsikrėtęs – į žalią.

Galų gale, kai visi akivaizdžiai mato, kur kokioje zonoje yra (nes visur, visose patalpose turi būti iš bet kur matomi, lengvai pastebimi žymėjimai), visi gali labai lengvai, intuityviai laikytis saugumo reikalavimų, skirtų vienai ar kitai zonai.